įmantrus — įmantrùs, įmantri̇̀ bdv. Įmantrùs sti̇̀lius, drabùžis, pavadi̇̀nimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įmantri — įmantrùs, įmantri̇̀ bdv. Įmantrùs sti̇̀lius, drabùžis, pavadi̇̀nimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmoningas — išmonìngas, a adj. (1) J, BŽ185, NdŽ geros išmonės, išmanus: Kai prisireikė kuo išmoningiausių padėjėjų, Šešiavilkis gavo iš Vilniaus atsiimti vėjavaikį Napalį Vaižg. Instruktuoja minią, kad ji būtų išmoningesnė Vaižg. Šeštą parvedžiau didžiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvartingas — išvartìngas, a adj. (1) įdomus, nepaprastas, įmantrus: Ji tai moka išvartìngų dainų An … Dictionary of the Lithuanian Language
manieringas — manierìngas, a adj. (1) TrpŽ nenatūralus, dirbtinis, įmantrus: Rokoko menas pasidarė manieringa dekoracija rš. Manieringas elgesys rš … Dictionary of the Lithuanian Language
potėpis — sm. (1) dailininkui būdingas kūrybiškas teptuko pavartojimas; pats savitai užteptas dažų sluoksnis: Įmantrūs potėpiai, įkyrus spalvų margumas nustelbia paveikslo turinį rš. Vienų menininkų braižas primena kruopštų, smulkų juvelyro darbą, kiti… … Dictionary of the Lithuanian Language
prašmatnus — prašmatnùs, ì adj. (4) 1. išsiskiriantis iš kitų, įmantrus, keistas, nepaprastas: Pamatė labai prašmatnius daiktus, kokių buvo da neregėję LMD(Všn). Nebūsiu prašmatnèsnė už kitus Rs. Tokios prašmatnios trobos aš dar nebuvau matęs: ant stogo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pretenzingas — pretenzìngas, a adj. (1) turintis daug pretenzijų, esantis pernelyg geros nuomonės apie save, įmantrus, manieringas: Pretenzìngas žmogus DŽ. Tai tėra tuščias pretenzingas plepėjimas rš. pretenzìngai adv.: Ir tasai dokumentas jo antinėj, Viliui … Dictionary of the Lithuanian Language
rafinuotas — rafinuotas, a adj. (1) TrpŽ 1. valytas: Rafinuoto aliejaus spalvos intensyvumas charakterizuoja rafinavimo kokybę rš. 2. prk. įmantrus, dailus; rinktinis, ištobulintas: Rafinuotos manieros NdŽ. Rafinuotas skonis DŽ. rafinuotai adv. NdŽ. 3. prk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
uodega — uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, DŽ, DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, MŽ, MŽ429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega MŽ199, N. Mano kumelės … Dictionary of the Lithuanian Language
